Tyrėjų grupės

Vilniaus Gedimino technikos universtitetas (Lietuva)

Prof. dr. Manuela Tvaronavičienė yra tyrėja, ekonomistė, Vilniaus Gedimino technikos universtiteto profesorė, turinti mokslinių tyrimų patirties tvaraus vystymosi, investicijų, inovacijų, verslumo srityse. Ji yra daugybės publikacijų šiomis temomis autorė. Ji yra naujai išleistos knygos “Energijos transformacija tvarumo linkme” bendra redaktorė (leidykla “Elsevier”). M. Tvaronavičienė vadovavo šiems projektams: “Energetiškai saugus ir tvarus Lietuvos pramonės sektorių restruktūrizavimas pasaulio ekonomikos raidos tendencijų kontekste”, kuris yra 2012–2014 metų ilgalaikės institucinės ekonominių tyrimų programos dalis; „Ilgalaikio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo iššūkiai“, ES Framework 7 (Marie Curie), Tarptautinė mokslinių tyrimų personalo mainų programa (IRSES) FP7-PEOPLE-2012-IRSES, dotacijos sutarties numeris 319017 SHuMED (2013–2015) ir “Horizonas 2020” (H2020-MSCA-RISE-2014) “ClusDevMed” (2015–2019) dotacijos numeris 645730. Ji yra Lietuvos mokslo tarybos, Nacionalinio mokslo ir technologijų vertinimo centro, Švietimo ir mokslo ministerijos, Astanos, Kazachstano Respublikos, ekspertė, Europos Komisijos programos “Horizon 2020 Global“ ekspertė, (EX2006C173821, sutarties numeris CT-EX2006C17821-101) 2016–2018 metais, H2020-SC6-ENGGLOBALLY-2016-1 (Europa besikeičiančiame pasaulyje – įtrauki, novatoriška ir mąstanti visuomenė). Keturi doktorantai, vadovaujami prof. dr. Manuelos Tvaronavičienės, sėkmingai apgynė daktaro disertacijas.

Agnė Šimelytė yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė. Jos mokslinių tyrimų sritis apima TUI, ekonomikos augimą, inovacijas ir tvarų vystymąsi. Ji yra įgijusi vadybos daktaro laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ji yra daugiau nei 30 mokslinių straipsnių, dviejų vadovėlių, dviejų monografijų autorė arba bendraautorė. 2012 m. ji gavo apdovanojimą už geriausius doktorantų mokslinius tyrimus, o 2013 m. – Lietuvos mokslo tarybos skatinamąją stipendiją doktorantams. A. Šimelytė skaito paskaitas bakalauro ir magistro studijų studentams. Agnė Šimelytė dalyvavo šiuose Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose: ES Framework 7 (Marie Curie), Tarptautinė mokslinių tyrimų personalo mainų programa (IRSES) FP7-PEOPLE-2012-IRSES, dotacijos sutarties numeris 319017 SHuMED (2013–2015). Jos vaidmuo projekte yra prisidėti prie DP 2 analizės su ekonominiais vertinimais.

Kristina Razminienė baigė socialinių mokslų srities ekonomikos krypties doktorantūros studijas ir apsigynė disertaciją pavadinimu “Klasterių veiklos vertinimas pereinant prie žiedinės ekonomikos” 2021 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jos tyrimų sritis yra klasteriai, kuriuos sudaro per vertikalius ir horizontalius ryšius viena kitą galinčios papildyti įmonės ir susijusios institucijos besinaudojančios geografiniu artumu ir bendradarbiavimu konkurencinio pranašumo įgyjimui.  Kristina paskelbė mokslinių straipsnių Web of Science (Claritive Analytics) duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose ir pristatė darbo rezultatus tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Nuo 2014 m. ji dėsto VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete. Kristina dalyvavo vykdant šiuos Europos Sąjungos finansuojamus projektus: ES Framework 7 (Marie Curie “Tvarus žmogiškųjų išteklių vystymas Viduržemio jūros šalyse”) Sustainable Human Development for Mediterranean Countries (SHuMed) Nr. 319017, Horizon 2020 (Marie Curie Mokslinius tyrimus ir inovacijas įgyvendinančių darbuotojų mainai) Cluster Development Med (CLUSDEV MED) MSCA-RISE-2014 Nr. 645730.

Arūnas Burinskas yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Ekonominės politikos katedros docentas. Mokslo žurnaluose ir knygose jis yra paskelbęs per 30 publikacijų. Jo paskaitų dėstymo apie mikroekonomiką, ekonomikos teoriją, ekonomikos tyrimų metodus, konkurencijos politiką ir praktiką patirtis siekia 10 metų. Dr. Arūnas Burinskas dalyvavo konferencijoje MIM 2022 su pranešimu „Heterogeninių įmonių rinkos struktūros plėtra“. Arūnas Burinskas 2017 m. išklausė Tarptautinio valiutos fondo ir Masačusetso technologijos instituto organizuojamus kursus. Jo tarptautinė kompetencija apima paskaitas Zlino universitete, Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universitete ir Mariboro universitete.

Giedrė Lapinskienė yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentė. Jos mokslinių tyrimų sritis apima tvarų vystymąsi. Ji yra įgijusi ekonomikos daktaro laipsnį Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ji yra daugiau nei 15 mokslinių straipsnių, dviejų vadovėlių, vienos monografijų autorė arba bendraautorė. Giedrė Lapinskienė skaito paskaitas bakalauro ir magistro studijų studentams.

.

Transporto ekonomikos institutas (Norvegija)

Rasmus Bøgh Holmen yra vyresnysis TOI tyrimų ekonomistas. Jis yra įgijęs BI Norvegijos verslo mokyklos produktyvumo ir mobilumo mokslų daktaro laipsnį ir Oslo universiteto ekonomikos magistro laipsnį. Prieš įsidarbindamas TOI, Bøgh Holmen šešerius metus dirbo “Menon Economics” vyresniuoju ekoomistu. Jis yra patyręs projektų vadovas, vadovaujantis 40 konsultacinių projektų ir dalyvaujantis daugiau nei 100 projektų. Holmen turi reikalingų žinių apie regioninius ir šakinius tyrimus. Jis taip pat pasižymi aukšta metodologine kompetencija produktyvumo analizės ir ekonometrijos srityse.

.

Per Botolf Maurseth (Oslo universiteto mokslų daktaras, politologas) yra BI Norvegijos verslo mokyklos docentas ir Transporto ekonomikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Maurseth anksčiau dirbo Norvegijos tarptautinių reikalų instituto (NUPI) Tarptautinės ekonomikos departamento tyrimų vadovu ir ėjo mokslo ir švietimo ministro Øystein Djupedal valstybės sekretoriaus pareigas (2006–2007). Maurseth moksliniai interesai apima tarptautinę ekonomiką, regioninę ekonomiką ir inovacijų ekonomiką. Jo publikacijose taip pat yra straipsnių apie ekonominę geografiją, regioninį ekonomikos augimą ir žinių sklaidą. Maurseth buvo Norvegijos vyriausybės pensijų fondo narys (2013–2014), “Grundt” kultūros sektoriaus tyrimų komisijos narys (2011–2012 m.), Øie komisijos narys, nagrinėjantis vaikų darželių nuostatus – NOU 2012:1 (2010–2012 m.), Olseno komisijos narys – NOU 2009:16 (apie pasaulinių aplinkosaugos iššūkių ir nacionalinės politikos ryšį. Maurseth buvo kviestinis dėstytojas Kijevo-Mohylos nacionaliniame universitete Ukrainoje, kviestinis tyrėjas Vokietijos ekonomikos tyrimų institute (DIW) Berlyne, Vokietijoje; tarptautinės ekonomikos magistro laipsnio dėstytojas, 2002–2004 ir 2011 m. Oslo universitete, Ekonomikos katedroje; Rusijos ekonominės plėtros lektorius, 1999–2004 m. Finnmark universiteto koledže. Maurseth taip pat recenzuoja straipsnius tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose.

Kenneth Løvold Rødseth (ekonomikos mokslų daktaras) yra vyresnysis mokslinių tyrimų ekonomistas Norvegijos transporto ekonomikos institute. Jo tyrimai sutelkti į transporto, energetikos ir aplinkos ekonomiką, naudojant kiekybinius metodus. Jo darbas yra analizuoti teorinius ir empirinius nepageidaujamus rezultatus, atliekant gamybos analizę. Jis atliko efektyvumo analizę keliuose sektoriuose, įskaitant energetiką, transportą ir statybą. Šiuo metu jis yra atsakingas už Norvegijos savivaldybių ir jų paslaugų gamybos efektyvumo analizės metodinės sistemos peržiūrėjimą ir tolimesnį tobulinimą. Rødseth skelbia publikacijas aukščiausio lygio žurnaluose, pvz., Transportation Research D dalyje: Transportas ir aplinka, Europos operatyvinių tyrimų ir energetikos ekonomikos žurnalas.

Kjetil Haukås yra Transporto ekonomikos instituto mokslinis ekonomistas ir doktorantas Oslo universitete. Jis turi du magistro laipsnius: Londono imperatoriškame koledže (finansų magistras) ir Oslo universitete (Ekonomika). Jis specializuojasi ekonometrinės analizės, erdvinės ekonomikos ir empirinės prekybos srityse. Jis taip pat yra stiprus R programuotojas ir GIS analitikas. Haukås prisidės prie mokslinių tyrimų grupės, turėdamas taikomosios ekonometrijos ir bendrus programavimo įgūdžius.

.

Latvijos universitetas (Latvija)

Mihails Hazans yra Latvijos universiteto Verslo, vadybos ir ekonomikos fakulteto profesorius, IZA Darbo ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis ir Pasaulinės darbo organizacijos (GLO) bendradarbis. Jis dirbo ekspertu, konsultantu ar pagrindiniu tyrėju daugelyje Europos Komisijos, EBPO, Pasaulio banko, TDO, Europos mokymo fondo, USAID ir kituose tarptautiniuose bei nacionaliniuose instituciniuose projektuose. Prof. Hazans prisidėjo prie tokių projektų kaip “Išsami kvalifikuotos darbo jėgos emogracijos analizė” (Europos Komisijai), “Grįžimo migracijos į Latviją tyrimas” (Latvijos universitetui), “Latvijos mokesčių apžvalga” (Pasaulio bankas), “Latvijos emigrantų bendruomenės” (finansuoja ESF) ir “Latvija – OECD stojimo apžvalga” (OECD). Jo dabartiniai tyrimai nagrinėja darbo rinkos klausimus, daugiausia dėmesio skiriant migracijai, etninėms mažumoms, neoficialiam užimtumui ir atlyginimams vokeliuose. Prof. Hazans prisidėjo prie daugelio knygų ir straipsnių akademiniuose žurnaluose. Jis dažnai žiniasklaidoje komentuoja darbo ir migracijos klausimus.

Inta Mieriņa yra LU Socialinių mokslų fakulteto docentė, IPSUL vyresnioji mokslo darbuotoja, Diasporos ir migracijos tyrimų centro direktorė. Ji buvo pagrindinė ESF mokslinių tyrimų stipendijos “Latvijos emigrantų bendruomenės” tyrėja. 2015 m. ji studijavo migracijos procesus kaip „Fulbright” mokslinė bendradarbė Vašingtono universitete, o 2016 m. – Jeilio universitete. Prisidėdama prie daugelio didelio masto tarptautinių lyginamųjų tyrimų patirtimi, Mieriņa gali bendradarbiauti su Europos ir kitų šalių mokslininkais. Dr. Mieriņa publikacijos skelbiamos “Social Science Research”, “Sociological Review”, “European Societies”, “Europe-Asia Studies” ir kituose žurnaluose. Kaip kviestinė pranešėja, Mieriņa pristatė įvairias metodines temas Latvijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje ir Gruzijoje ir reguliariai teikia politikos rekomendacijas migracijos klausimais Latvijos politikos formuotojams.

Baltijos tarptautinis ekonominės politikos studijų sentras (Latvija)

Nicolas Gavoille yra Baltijos tarptautinio ekonominės politikos studijų centro docentas ir Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje docentas kiekybinės ekonomikos srityje. Pagrindiniai jo mokslinių tyrimų interesai yra taikomoji mikroekonometrija, ypač politinė ekonomika ir viešoji ekonomika, jis yra suinteresuotas dirbti su individualaus lygio duomenimis. Jis paskelbė straipsnius tokiose akademinėse apžvalgose kaip “European Economic Review”, “European Journal of Political Economy”, “International Review of Law and Economics” ir “Journal of Institutional and Theoretical Economics”. Jis įgyjo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį Reno 1 universitete (Prancūzija), yra Baltijos ekonomikos asociacijos iždininkas, taip pat „Baltic Journal of Economics“ redakcinio komiteto narys. Jis taip pat yra Europos viešojo pasirinkimo draugijos, Prancūzijos ekonomikos asociacijos „FREE Network“, „Condorcet“ politinės ekonomikos centro narys ir Latvijos mokslo tarybos ekspertas. Jis turi mikroekonomikos, ekonometrijos, matematikos ir žaidimų teorijos dėstymo patirties.

Jānis Upenieks yra Baltijos tarptautinio ekonominės politikos studijų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas ir Latvijos universiteto ekonomikos doktorantas. Jis yra įgijęs socialinių – techninių sistemų modeliavimo magistro laipsnį ir informacinių technologijų profesinio bakalauro laipsnį. Jānis turi beveik 16 metų darbo patirties organizacijose, susiduriančiose su savivaldos plėtros klausimais. Jis dalyvavo keliuose tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su viešojo transporto pasiekiamumo skatinimu, įvairių geografinių informacinių sistemų kūrimu ir su tuo susijusių duomenų taikymu vertinant paslaugų prieinamumą ir efektyvesnį sprendimų priėmimą.

.

Tartu universitetas (Estija)

Jaan Masso yra Ekonomikos modeliavimo katedros vedėjas, Kiekybinės ekonomikos magistro programos vadovas ir Tartu universiteto (TU) taikomosios ekonometrijos vyresnysis mokslo darbuotojas. Jis taip pat dirbo kviestiniu tyrėju “Eesti Pank”. 2005 m. jis įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Jo pagrindinės tyrimų sritys yra darbo ekonomika, migracija, tiesioginės užsienio investicijos, inovacijos, tarptautinė prekyba, mokslinių tyrimų politika; taipogi jis turi patirties visų keturių projekto darbo paketų srityse (darbo jėgos, inovacijų, TUI, prekybos). Jis dalyvavo įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose (ES, TDO, OECD, Pasaulio banko). Jo publikacijos yra skelbiamos “Comparative Economics”, “European Journal of Industrial Relations”, “Eastern European Economics”, “Economics of Transition”, “Services Industries Journal”, “Scottish Journal of Political Economy”, “International Business Review”, “Review of World Economics” ir kituose moksliniuose žurnaluose. Jo empiriniuose tyrimuose naudojamas platus skirtingų individualių ir įmonės lygmens duomenų rinkinys. Vadovaujant Jaan Masso penki doktorantai apgynė disertacijas, o šiuo metu jis vadovauja šešiems doktorantams. Jaan Masso projekte prisidės analizuojant migracijos srautus ir darbo poliarizaciją (1 DP), TUI poveikį nelygybei (DP 3), prekių ir paslaugų srautus produktyvumui (DP 4) ir vadovaus DP 4 įgyvendinimui.

Tiiu Paas dirba ekonometrijos profesore Tartu universitete. Jos naujausia mokslinių tyrimų veikla apima žmogaus kapitalo skirtumų tarp kelių grupių įvertinimo, tarptautinio darbo jėgos mobilumo ir požiūrio į imigraciją, regioninių skirtumų ir plėtros temas. 2009 m. ji gavo Estijos nacionalinę socialinių mokslų premiją. Vadovaujant Tiiu Paas, apgintos dešimt daktaro disertacijų. Tarp jų – E. Tafenau 2011 m. geriausia socialinių mokslų daktaro disertacija Estijoje paskelbta „Regioninės politikos gerovės poveikis sukurto kapitalo modelyje“. Tiiu Paas yra kelių knygų redaktorė, autorė ir bendraautorė, pvz. knygos “Baltijos jūros regiono ekonomikos modeliavimas”. Tiiu Paas dalyvavo keliuose projektuose Baltijos jūros regiono ir apskritai regioninės integracijos klausimais, pvz. ES 5-ojo BP projekto “BaltSeaNet”, ES 5-osios programos projekto “Baltijos jūros region ekonomikos modeliavimas”, “INTERREG Central Baltic”. Programos “Plan4BLUE“ projekto darbo pakete nagrinėjamas mėlynosios pramonės vaidmuo Suomijos ir Estijos tarpvalstybinėje veikloje. Jos vaidmuo projekte yra prisidėti prie darbo jėgos migracijos poveikio (DP 1) ir regioninės integracijos poveikio analizės naudojant erdvinę ekonometrinę analizę (DP 1, DP 1 ir DP 4).

Maryna Tverdostup apgynė daktaro disertaciją „Žmogiškojo kapitalo ir darbo rinkos skirtumai“ 2018 m. Tartu universitete ir šiuo metu ten dirba kaip mokslinė bendradarbė. Ji dirbo Insbruko universitete (Austrija) 2016–2020 m. kaip doktorantė pagal SFB F63 Projektą “Kredito prekės, paskatos ir elgesys”, o nuo 2021 m. – Vienos tarptautinių ekonomikos studijų institute (Viena, Austrija). Jos mokslinių tyrimų interesai ir sritys dažniausiai yra susiję su lyčių darbo užmokesčio nelygybe, migracija, taikomąja mikroekonometrija, eksperimentine ir elgesio ekonomika. Maryna Tverdostup paskelbė mokslines publikacijas žurnaluose “American Economic Journal: Applied Economics”, “International Journal of Manpower”, “International Journal of Economic Sciences”, “Baltic Journal of Economics”. Maryna turi įgūdžių ir patirties taikant įvairias kiekybinės empirinės analizės metodus, pvz., mikroekonometrinius metodus, patirtį dirbant su didelio masto individualaus lygio duomenų rinkiniais (surašymo duomenys, PIIAC tyrimas, darbo jėgos tyrimas ir kt.). Jos vaidmuo yra prisidėti prie DP 1 – darbo jėgos migracijos Šiaurės Baltijos regione ir DP 3 užduoties dėl užsienio nuosavybės poveikio darbo užmokesčio paskirstymui.

Liis Roosaar rengia daktaro disertaciją “Darbuotojų mobilumas ir produktyvumas Estijoje”. Ji prisidės prie DP 1 – darbo rinkos poliarizacijos ir DP 3 – užsienyje valdomų įmonių darbo užmokesčio nelygybės analizės.

.

Luca Alfieri rengia daktaro disertaciją tema “Makroekonominis naujienų siuntimas naudojant didžiuosius duomenis” ir prisidės prie DP 4 – prekyba prekėmis ir paslaugomis.

.

Anastasia Sinitsyna yra Tartu universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokyklos ir Migracijos ir urbanistikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja. Jos mokslinių tyrimų interesai apima integraciją į darbo rinką, taip pat socialinę ir ekonominę imigrantų integraciją, daugiausia dėmesio skiriant Šiaurės šalims.

  .

Amaresh Tiwari yra Tartu universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokyklos kviestinis mokslo darbuotojas. 2009 m. Mastrichto universitete jis įgijo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. Jo mokslinių tyrimų sritys apima ekonometriją, įmonių finansus, inovacijas ir socialinę politiką. Ekonometrijoje jis daugiausia dėmesio skiria endogeninio gydymo poveikio vertinimui netiesiniuose ir trukmės duomenų modeliuose bei sukurtų metodų taikymui nagrinėjant darbo ekonomikos problemas. Įmonių finansų ir inovacijų srityje jis nagrinėja su MTEP ir inovacinės veiklos finansavimu susijusius klausimus. Jis, be kita ko, paskelbė straipsnių žurnaluose „De Economist“ ir „DICE Report: Journal for Institutional Comparisons“. Amaresh Tiwari dalyvavo įvairiuose ES, Nyderlandų ir Belgijos mokslinių tyrimų projektuose. Šiuo metu jis atlieka skydinių duomenų pusparametrinių valdymo funkcijų modelių ir įmonių inovacijų bei finansavimo sprendimų nevienalytiškumo tyrimus. Jis turi mikroekonomikos, žaidimų teorijos ir ekonometrijos dėstymo patirties. Jis buvo Tartu universiteto dėstytojas, Lježo universiteto doktorantūros stažuotojas ir kviestinis mokslininkas Indijos statistikos institute Naujajame Delyje.