DP 1. Nauji darbo rinkos pokyčiai skaitmeninimo ir socialinės kaitos kontekste

Sparti darbo rinkos raida (įskaitant COVID-19 pandemijos padarinius) kelia naujus iššūkius darbuotojams ir darbdaviams, sukuria naujas darbo formas, keičia darbo sąlygas ir darbo jėgos struktūrą. Tai savo ruožtu reikalauja plėtoti teisinį reglamentavimą ir žmogiškąjį kapitalą, prisitaikyti prie kultūrinių iššūkių, taip pat padidinti galimybes integruotis žmonėms iš skirtingų šalių ir skirtingų etninių grupių. Baltijos ir Šiaurės šalių integracijos vaidmuo ypač sustiprės dėl erdvinio ir kultūrinio artumo, taip pat dėl stiprių ekonominių ryšių ir žmonių mobilumo. Pastaraisiais metais darbo rinkos santykiai iš esmės pasikeitė. Žmonės tampa lankstesni darbo laiko ir darbo organizavimo požiūriu. Vieta praranda svarbą, nes daugelį užduočių galima atlikti nuotoliniu būdu. Naujų darbo rinkos platformų ir naujų profesijų atsiradimas, taip pat didėjanti darbo jėgos dalis, užsiimanti verslu (kaip pagrindiniu darbu arba papildomu), lemia naujas darbo santykių formas, kurios dažnai egzistuoja pasenusiame reglamente ar reguliavimo vakuume. Tam reikia plėtoti žiniomis pagrįstą darbo apsaugos teisės aktų, socialinės apsaugos sistemos ir mokesčių peržiūrą. Padidėjęs darbuotojų mobilumas ir auganti svarba ar nuotolinis bendradarbiavimas prisideda prie kultūrinės darbo jėgos įvairovės. Įvairios darbo jėgos pranašumai produktyvumo ir naujovių požiūriu kartu su naujais iššūkiais yra susiję su kultūrų sąveika.

DP 1 apima šias užduotis

1.1 užduotis. Naujų darbo santykių ir komandinio darbo pokyčiai Baltijos šalyse prieš ir po Covid -19 pandemijos.1.2 užduotis. Grįžusių migrantų ir imigrantų rezultatai Baltijos šalių darbo rinkose.

1.3 užduotis. Geoduomenų naudojimas siekiant įvertinti galimybę naudotis viešosiomis paslaugomis kaip grįžtamųjų migrantų Latvijoje gyvenamosios vietos pasirinkimo veiksnį.

Kontaktai

Prof. Dr. Mihails Hazans

Latvijos universitetas, Latvija

El. paštas: mihazan@lanet.lv