{"id":9,"date":"2024-04-04T07:11:45","date_gmt":"2024-04-04T04:11:45","guid":{"rendered":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/tyreju-grupes\/"},"modified":"2024-04-30T12:46:09","modified_gmt":"2024-04-30T09:46:09","slug":"tyreju-grupes","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/tyreju-grupes\/?lang=lt","title":{"rendered":"Tyr\u0117j\u0173 grup\u0117s"},"content":{"rendered":"<h2><span lang=\"ET\">Vilniaus Gedimino technikos universtitetas (Lietuva)<\/span><\/h2>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"799\" height=\"720\" class=\"alignnone wp-image-58\" style=\"width: 160px; height: 144px; margin: 10px; float: left;\" title=\"manuela_tvaronaviciene_01.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/manuela_tvaronaviciene_01.jpg\" alt=\"Manuela Tvaronaviciene\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/manuela_tvaronaviciene_01.jpg 799w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/manuela_tvaronaviciene_01-300x270.jpg 300w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/manuela_tvaronaviciene_01-768x692.jpg 768w\" sizes=\"auto, (max-width: 799px) 100vw, 799px\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Prof. dr. Manuela Tvaronavi\u010dien\u0117<\/span><\/b><span style=\"line-height: 107%;\"> yra tyr\u0117ja, ekonomist\u0117, Vilniaus Gedimino technikos universtiteto profesor\u0117, turinti mokslini\u0173 tyrim\u0173 patirties tvaraus vystymosi, investicij\u0173, inovacij\u0173, verslumo srityse. Ji yra daugyb\u0117s publikacij\u0173 \u0161iomis temomis autor\u0117. Ji yra naujai i\u0161leistos knygos \u201cEnergijos transformacija tvarumo linkme\u201d bendra redaktor\u0117 (leidykla \u201cElsevier\u201d). M. Tvaronavi\u010dien\u0117 vadovavo \u0161iems projektams: \u201cEnergeti\u0161kai saugus ir tvarus Lietuvos pramon\u0117s sektori\u0173 restrukt\u016brizavimas pasaulio ekonomikos raidos tendencij\u0173 kontekste\u201d, kuris yra 2012\u20132014 met<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">\u0173<\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\"> ilgalaik<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">\u0117s institucin\u0117s ekonomini\u0173 tyrim\u0173 programos dalis; \u201eIlgalaikio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo i\u0161\u0161\u016bkiai\u201c, <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">ES Framework 7 (Marie Curie), Tarptautin\u0117 mokslini\u0173 tyrim\u0173 personalo main\u0173 programa (IRSES) FP7-PEOPLE-2012-IRSES, dotacijos sutarties numeris 319017 SHuMED (2013\u20132015) ir \u201cHorizonas 2020\u201d (H2020-MSCA-RISE-2014) \u201cClusDevMed\u201d (2015\u20132019) dotacijos numeris 645730. Ji yra Lietuvos mokslo tarybos, Nacionalinio mokslo ir technologij\u0173 vertinimo centro, \u0160vietimo ir mokslo ministerijos, Astanos, Kazachstano Respublikos, ekspert\u0117, Europos Komisijos programos \u201cHorizon 2020 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">Global\u201c ekspert\u0117, (<\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">EX2006C173821, sutarties numeris CT-EX2006C17821-101) 2016\u20132018 metais, H2020-SC6-ENGGLOBALLY-2016-1 (Europa besikei\u010dian\u010diame pasaulyje \u2013 \u012ftrauki, novatori\u0161ka ir m\u0105stanti visuomen\u0117). Keturi doktorantai, vadovaujami prof. dr. Manuelos Tvaronavi\u010dien\u0117s, s\u0117kmingai apgyn\u0117 daktaro disertacijas.<\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"418\" height=\"626\" class=\"alignnone wp-image-56\" style=\"width: 107px; height: 161px; margin: 10px; float: left;\" title=\"agne_simelyte1.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/agne_simelyte1.jpg\" alt=\"Agne Simelyte\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/agne_simelyte1.jpg 418w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/agne_simelyte1-200x300.jpg 200w\" sizes=\"auto, (max-width: 418px) 100vw, 418px\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Agn\u0117 \u0160imelyt\u0117<\/span><\/b><span style=\"line-height: 107%;\"> yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto docent\u0117. Jos mokslini\u0173 tyrim\u0173 sritis apima TUI, ekonomikos augim\u0105, inovacijas ir tvar\u0173 vystym\u0105si. Ji yra \u012fgijusi vadybos daktaro laipsn\u012f Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ji yra daugiau nei 30 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">mokslini\u0173 straipsni\u0173, dviej\u0173 vadov\u0117li\u0173, dviej\u0173 monografij\u0173 autor\u0117 arba bendraautor\u0117. <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">2012 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">m. ji gavo apdovanojim\u0105 u\u017e geriausius doktorant\u0173 mokslinius tyrimus, o <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">2013 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">m. \u2013 Lietuvos mokslo tarybos skatinam\u0105j\u0105 stipendij\u0105 doktorantams. <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">A. \u0160imelyt\u0117 skaito paskaitas bakalauro ir magistro studij\u0173 studentams. Agn\u0117 \u0160imelyt\u0117 dalyvavo \u0161iuose Europos S\u0105jungos finansuojamuose projektuose: ES Framework 7 (Marie Curie), Tarptautin\u0117 mokslini\u0173 tyrim\u0173 personalo main\u0173 programa (IRSES) FP7-PEOPLE-2012-IRSES, dotacijos sutarties numeris 319017 SHuMED (2013\u20132015). Jos vaidmuo projekte yra prisid\u0117ti prie DP 2 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">analiz\u0117s su ekonominiais vertinimais.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"1060\" height=\"1590\" class=\"alignnone wp-image-57\" style=\"width: 106px; height: 160px; margin: 10px; float: left;\" title=\"kristina_razminiene1.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/kristina_razminiene1.jpg\" alt=\"Kristina Razminiene\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/kristina_razminiene1.jpg 1060w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/kristina_razminiene1-200x300.jpg 200w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/kristina_razminiene1-683x1024.jpg 683w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/kristina_razminiene1-768x1152.jpg 768w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/kristina_razminiene1-1024x1536.jpg 1024w\" sizes=\"auto, (max-width: 1060px) 100vw, 1060px\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Kristina Razminien\u0117<\/span><\/b> <span style=\"line-height: 107%;\">baig\u0117 socialini\u0173 moksl\u0173 srities ekonomikos krypties doktorant\u016bros studijas ir apsigyn\u0117 disertacij\u0105 pavadinimu \u201cKlasteri\u0173 veiklos vertinimas pereinant prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos\u201d 2021 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jos tyrim\u0173 sritis yra klasteriai, kuriuos sudaro per vertikalius ir horizontalius ry\u0161ius viena kit\u0105 galin\u010dios papildyti \u012fmon\u0117s ir susijusios institucijos besinaudojan\u010dios geografiniu artumu ir bendradarbiavimu konkurencinio prana\u0161umo \u012fgyjimui.\u00a0 Kristina paskelb\u0117 mokslini\u0173 straipsni\u0173 Web of Science (Claritive Analytics) duomen\u0173 baz\u0117se referuojamuose leidiniuose ir pristat\u0117 darbo rezultatus tarptautin<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">\u0117se <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">mokslin\u0117se konferencijose. Nuo 2014 m. ji d\u0117sto VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete. Kristina dalyvavo vykdant \u0161iuos Europos S\u0105jungos finansuojamus projektus: ES Framework 7 (Marie Curie \u201cTvarus \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 vystymas Vidur\u017eemio j\u016bros \u0161alyse\u201d) Sustainable Human Development for Mediterranean Countries (SHuMed) Nr. 319017, Horizon 2020 (Marie Curie Mokslinius tyrimus ir inovacijas \u012fgyvendinan\u010di\u0173 darbuotoj\u0173 mainai) Cluster Development Med (CLUSDEV MED) MSCA-RISE-2014 Nr. 645730.<\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"128\" height=\"128\" class=\"alignnone wp-image-60\" style=\"margin: 10px; float: left; width: 112px; height: 112px;\" title=\"photo_arunas_burinskas.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_arunas_burinskas.jpg\" alt=\"Arunas Burinskas\">Ar\u016bnas Burinskas<\/span><\/span><\/b><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\"> yra Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Ekonomin\u0117s politikos katedros docentas. Mokslo \u017eurnaluose ir knygose jis yra paskelb\u0119s per 30 <\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\">publikacij\u0173. Jo paskait\u0173 d\u0117stymo apie mikroekonomik\u0105, ekonomikos teorij\u0105, ekonomikos tyrim\u0173 metodus, konkurencijos politik\u0105 ir praktik\u0105 patirtis siekia <\/span><\/span><\/span><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\">10 <\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\">met\u0173. Dr. Ar\u016bnas Burinskas dalyvavo konferencijoje MIM <\/span><\/span><\/span><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\">2022 <\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\">su prane\u0161imu \u201eHeterogenini\u0173 \u012fmoni\u0173 rinkos strukt\u016bros pl\u0117tra\u201c. Ar\u016bnas Burinskas <\/span><\/span><\/span><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\">2017 m. <\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\">i\u0161klaus\u0117 Tarptautinio valiutos fondo ir Masa\u010dusetso technologijos instituto organizuojamus kursus. Jo tarptautin\u0117 kompetencija apima paskaitas Zlino universitete, Auk\u0161tutin\u0117s Austrijos taikom\u0173j\u0173 moksl\u0173 universitete ir Mariboro universitete. <\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote><p><span style=\"color: #000000;\"><strong><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"295\" height=\"348\" class=\"alignnone wp-image-70\" style=\"margin: 10px; float: left; width: 108px; height: 128px;\" title=\"giedre_lapinskiene1.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/giedre_lapinskiene1.jpg\" alt=\"Giedre Lapinskiene\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/giedre_lapinskiene1.jpg 295w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/giedre_lapinskiene1-254x300.jpg 254w\" sizes=\"auto, (max-width: 295px) 100vw, 295px\">Giedr\u0117 Lapinskien\u0117 <\/strong>yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto docent\u0117. Jos mokslini\u0173 tyrim\u0173 sritis apima tvar\u0173 vystym\u0105si. Ji yra \u012fgijusi ekonomikos daktaro laipsn\u012f Vilniaus Gedimino technikos universitete. Ji yra daugiau nei 15 mokslini\u0173 straipsni\u0173, dviej\u0173 vadov\u0117li\u0173, vienos monografij\u0173 autor\u0117 arba bendraautor\u0117. Giedr\u0117 Lapinskien\u0117 skaito paskaitas bakalauro ir magistro studij\u0173 studentams.<\/span><\/p>\n<p>.<\/p><\/blockquote>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Transporto ekonomikos institutas (Norvegija)<\/h2>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"105\" height=\"136\" class=\"alignnone wp-image-65\" style=\"width: 105px; height: 136px; float: left; margin: 10px;\" title=\"rasmus_bogh_holmen.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/rasmus_bogh_holmen.jpg\" alt=\"Rasmus Bogh Holmen\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Rasmus B\u00f8gh Holmen <\/span><\/b><span style=\"line-height: 107%;\">yra vyresnysis TOI tyrim\u0173 ekonomistas. Jis yra \u012fgij\u0119s BI Norvegijos verslo mokyklos produktyvumo ir mobilumo moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f ir Oslo universiteto ekonomikos magistro laipsn\u012f. Prie\u0161 \u012fsidarbindamas TOI, B\u00f8gh Holmen \u0161e\u0161erius metus dirbo \u201cMenon Economics\u201d vyresniuoju ekoomistu. Jis yra patyr\u0119s projekt\u0173 vadovas, vadovaujantis 40 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">konsultacini\u0173 projekt\u0173 ir dalyvaujantis daugiau nei <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">100 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">projekt\u0173. <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">Holmen turi reikaling\u0173 \u017eini\u0173 apie regioninius ir \u0161akinius tyrimus. Jis taip pat pasi\u017eymi auk\u0161ta metodologine kompetencija produktyvumo analiz\u0117s ir ekonometrijos srityse.<\/span><\/span><\/p>\n<p>.<\/p><\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"121\" height=\"181\" class=\"alignnone wp-image-66\" style=\"width: 121px; height: 181px; margin: 10px; float: left;\" title=\"per_botolf_maurseth.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/per_botolf_maurseth.jpg\" alt=\"Per Botolf Maurseth\"><span style=\"color: #000000;\"><b>Per Botolf Maurseth <\/b>(Oslo universiteto moksl\u0173 daktaras, politologas) yra BI Norvegijos verslo mokyklos docentas ir Transporto ekonomikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Maurseth anks\u010diau dirbo Norvegijos tarptautini\u0173 reikal\u0173 instituto (NUPI) Tarptautin\u0117s ekonomikos departamento tyrim\u0173 vadovu ir \u0117jo mokslo ir \u0161vietimo ministro \u00d8ystein Djupedal valstyb\u0117s sekretoriaus pareigas (2006\u20132007). Maurseth moksliniai interesai apima tarptautin\u0119 ekonomik\u0105, regionin\u0119 ekonomik\u0105 ir inovacij\u0173 ekonomik\u0105. Jo publikacijose taip pat yra straipsni\u0173 apie ekonomin\u0119 geografij\u0105, regionin\u012f ekonomikos augim\u0105 ir \u017eini\u0173 sklaid\u0105. Maurseth buvo Norvegijos vyriausyb\u0117s pensij\u0173 fondo narys (2013\u20132014), \u201cGrundt\u201d kult\u016bros sektoriaus tyrim\u0173 komisijos narys (2011\u20132012 m.), \u00d8ie komisijos narys, nagrin\u0117jantis vaik\u0173 dar\u017eeli\u0173 nuostatus \u2013 NOU 2012:1 (2010\u20132012 m.), Olseno komisijos narys \u2013 NOU 2009:16 (apie pasaulini\u0173 aplinkosaugos i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ir nacionalin\u0117s politikos ry\u0161\u012f. Maurseth buvo kviestinis d\u0117stytojas Kijevo-Mohylos nacionaliniame universitete Ukrainoje, kviestinis tyr\u0117jas Vokietijos ekonomikos tyrim\u0173 institute (DIW) Berlyne, Vokietijoje; tarptautin\u0117s ekonomikos magistro laipsnio d\u0117stytojas, 2002\u20132004 ir 2011 m. Oslo universitete, Ekonomikos katedroje; Rusijos ekonomin\u0117s pl\u0117tros lektorius, 1999\u20132004 m. Finnmark universiteto koled\u017ee. Maurseth taip pat recenzuoja straipsnius tarptautiniuose moksliniuose \u017eurnaluose.<\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote><p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"189\" height=\"284\" class=\"alignnone wp-image-67\" style=\"width: 105px; height: 158px; margin: 10px; float: left;\" title=\"kenneth_lovold_rodseth.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/kenneth_lovold_rodseth.jpg\" alt=\"Kenneth Lovold Rodseth\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Kenneth L\u00f8vold R\u00f8dseth<\/span><\/b><span style=\"line-height: 107%;\"> (ekonomikos moksl\u0173 daktaras) yra vyresnysis mokslini\u0173 tyrim\u0173 ekonomistas Norvegijos transporto ekonomikos institute. Jo tyrimai sutelkti \u012f transporto, energetikos ir aplinkos ekonomik\u0105, naudojant kiekybinius metodus. Jo darbas yra analizuoti teorinius ir empirinius nepageidaujamus rezultatus, atliekant gamybos analiz\u0119. Jis atliko efektyvumo analiz\u0119 keliuose sektoriuose, \u012fskaitant energetik\u0105, transport<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">\u0105<\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\"> ir statyb\u0105. \u0160iuo metu jis yra atsakingas u\u017e Norvegijos savivaldybi\u0173 ir j\u0173 paslaug\u0173 gamybos efektyvumo analiz\u0117s metodin\u0117s sistemos per\u017ei\u016br\u0117jim\u0105 ir tolimesn\u012f tobulinim\u0105. R\u00f8dseth skelbia publikacijas auk\u0161\u010diausio lygio \u017eurnaluose, pvz., Transportation Research D dalyje: Transportas ir aplinka, Europos operatyvini\u0173 tyrim\u0173 ir energetikos ekonomikos \u017eurnalas. <\/span><\/span><\/p><\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"189\" height=\"284\" class=\"alignnone wp-image-68\" style=\"width: 105px; height: 158px; margin: 10px; float: left;\" title=\"kjetil_haukas.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/kjetil_haukas.jpg\" alt=\"Kjetil Haukas\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Kjetil Hauk\u00e5s<\/span><\/b><span style=\"line-height: 107%;\"> yra Transporto ekonomikos instituto mokslinis ekonomistas ir doktorantas Oslo universitete. Jis turi du magistro laipsnius: Londono imperatori\u0161kame koled\u017ee (finans\u0173 magistras) ir Oslo universitete (Ekonomika). Jis specializuojasi ekonometrin\u0117s analiz\u0117s, erdvin\u0117s ekonomikos ir empirin\u0117s prekybos srityse. Jis taip pat yra stiprus R programuotojas ir GIS analitikas. Hauk\u00e5s prisid\u0117s prie mokslini\u0173 tyrim\u0173 grup\u0117s, tur\u0117damas taikomosios ekonometrijos ir bendrus programavimo \u012fg\u016bd\u017eius.<\/span><\/span><\/p>\n<p>.<\/p><\/blockquote>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Latvijos universitetas (Latvija)<\/h2>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone wp-image-59\" style=\"margin: 10px; float: left;\" title=\"photo_mihails_hazans.png\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_mihails_hazans.png\" alt=\"Mihails Hazans\" width=\"119\" height=\"131\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_mihails_hazans.png 390w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_mihails_hazans-271x300.png 271w\" sizes=\"auto, (max-width: 119px) 100vw, 119px\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">Mihails Hazans <\/span><\/span><\/b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">yra<b> <\/b>Latvijos universiteto Verslo, vadybos ir ekonomikos fakulteto profesorius, IZA Darbo ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis ir Pasaulin\u0117s darbo organizacijos (GLO) bendradarbis. Jis dirbo ekspertu, konsultantu ar pagrindiniu tyr\u0117ju daugelyje Europos Komisijos, EBPO, Pasaulio banko, TDO, Europos mokymo fondo, USAID ir kituose tarptautiniuose bei nacionaliniuose instituciniuose projektuose. Prof. Hazans prisid\u0117jo prie toki\u0173 projekt\u0173 kaip \u201cI\u0161sami kvalifikuotos darbo j\u0117gos emogracijos analiz\u0117\u201d (Europos Komisijai), \u201cGr\u012f\u017eimo migracijos \u012f Latvij\u0105 tyrimas\u201d (Latvijos universitetui), \u201cLatvijos mokes\u010di\u0173 ap\u017evalga\u201d (Pasaulio bankas), \u201cLatvijos emigrant\u0173 bendruomen\u0117s\u201d (finansuoja ESF) ir \u201cLatvija \u2013 OECD stojimo ap\u017evalga\u201d (OECD). Jo dabartiniai tyrimai nagrin\u0117ja darbo rinkos klausimus, daugiausia d\u0117mesio skiriant migracijai, etnin\u0117ms ma\u017eumoms, neoficialiam u\u017eimtumui ir atlyginimams vokeliuose. Prof. Hazans prisid\u0117jo prie daugelio knyg\u0173 ir straipsni\u0173 akademiniuose \u017eurnaluose. Jis da\u017enai \u017einiasklaidoje komentuoja darbo ir migracijos klausimus.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"2560\" height=\"1707\" class=\"alignnone wp-image-61\" style=\"width: 182px; height: 121px; margin: 10px; float: left;\" title=\"photo_inta_mierina.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_inta_mierina-scaled.jpg\" alt=\"Inta Mierina\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_inta_mierina-scaled.jpg 2560w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_inta_mierina-300x200.jpg 300w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_inta_mierina-1024x683.jpg 1024w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_inta_mierina-768x512.jpg 768w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_inta_mierina-1536x1024.jpg 1536w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_inta_mierina-2048x1365.jpg 2048w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_inta_mierina-1920x1280.jpg 1920w\" sizes=\"auto, (max-width: 2560px) 100vw, 2560px\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Inta Mieri\u0146a <\/span><\/b><span style=\"line-height: 107%;\">yra LU Socialini\u0173 moksl\u0173 fakulteto docent\u0117, IPSUL vyresnioji mokslo darbuotoja, Diasporos ir migracijos tyrim\u0173 centro direktor\u0117. Ji buvo pagrindin\u0117 ESF mokslini\u0173 tyrim\u0173 stipendijos \u201cLatvijos emigrant\u0173 bendruomen\u0117s\u201d tyr\u0117ja. 2015 m. <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">ji studijavo migracijos procesus kaip \u201e<\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">Fulbright\u201d mokslin\u0117 bendradarb\u0117<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\"> Va\u0161ingtono universitete<\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">, o 2016 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">m. \u2013 Jeilio universitete. Prisid\u0117dama prie daugelio didelio masto tarptautini\u0173 lyginam\u0173j\u0173 tyrim\u0173 patirtimi, <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">Mieri\u0146a gali bendradarbiauti su Europos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 mokslininkais. Dr. Mieri\u0146a publikacijos skelbiamos \u201cSocial Science Research\u201d, \u201cSociological Review\u201d, \u201cEuropean Societies\u201d, \u201cEurope-Asia Studies\u201d ir kituose \u017eurnaluose. Kaip kviestin\u0117 prane\u0161\u0117ja, Mieri\u0146a pristat\u0117 \u012fvairias metodines temas Latvijoje, JAV, Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, Lenkijoje ir Gruzijoje ir reguliariai teikia politikos rekomendacijas migracijos klausimais Latvijos politikos formuotojams. <\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<h2 style=\"text-align: justify;\">Baltijos tarptautinis ekonomin<span lang=\"LT\">\u0117s politikos studij\u0173 sentras (Latvija)<\/span><\/h2>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone wp-image-62\" style=\"margin: 10px; float: left;\" title=\"photo_nicolas_gavoille.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_nicolas_gavoille.jpg\" alt=\"Nicolas Gavoille\" width=\"146\" height=\"157\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_nicolas_gavoille.jpg 1189w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_nicolas_gavoille-279x300.jpg 279w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_nicolas_gavoille-951x1024.jpg 951w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_nicolas_gavoille-768x827.jpg 768w\" sizes=\"auto, (max-width: 146px) 100vw, 146px\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Nicolas Gavoille<\/span><\/b><span style=\"line-height: 107%;\"> yra Baltijos tarptautinio ekonomin\u0117s politikos studij\u0173 centro docentas ir Stokholmo ekonomikos mokyklos Rygoje docentas kiekybin\u0117s ekonomikos srityje. Pagrindiniai jo mokslini\u0173 tyrim\u0173 interesai yra taikomoji mikroekonometrija, ypa\u010d politin\u0117 ekonomika ir vie\u0161oji ekonomika, jis yra suinteresuotas dirbti su individualaus lygio duomenimis. Jis paskelb\u0117 straipsnius tokiose akademin\u0117se ap\u017evalgose kaip \u201cEuropean Economic Review\u201d, \u201cEuropean Journal of Political Economy\u201d, \u201cInternational Review of Law and Economics\u201d ir \u201cJournal of Institutional and Theoretical Economics\u201d. Jis \u012fgyjo ekonomikos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f Reno 1 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">universitete (Pranc\u016bzija), yra Baltijos ekonomikos asociacijos i\u017edininkas, taip pat \u201eBaltic Journal of Economics\u201c redakcinio komiteto narys. Jis taip pat yra Europos vie\u0161ojo pasirinkimo draugijos, Pranc\u016bzijos ekonomikos asociacijos \u201eFREE Network\u201c, \u201eCondorcet\u201c politin\u0117s ekonomikos centro narys ir Latvijos mokslo tarybos ekspertas. Jis turi mikroekonomikos, ekonometrijos, matematikos ir \u017eaidim\u0173 teorijos d\u0117stymo patirties.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><span style=\"color: #000000;\"><strong><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone wp-image-63\" style=\"margin: 10px; float: left;\" title=\"photo_janis_upenieks.png\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_janis_upenieks.png\" alt=\"Janis Upenieks\" width=\"122\" height=\"162\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_janis_upenieks.png 450w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_janis_upenieks-225x300.png 225w\" sizes=\"auto, (max-width: 122px) 100vw, 122px\">Ja\u0304nis Upenieks <\/span><\/span><\/strong><\/span>yra Baltijos <span lang=\"LT\">tarptautinio ekonomin\u0117s politikos studij\u0173 centro jaunesnysis mokslo darbuotojas ir Latvijos universiteto ekonomikos doktorantas. Jis yra \u012fgij\u0119s socialini\u0173 \u2013 technini\u0173 sistem\u0173 modeliavimo magistro laipsn\u012f ir informacini\u0173 technologij\u0173 profesinio bakalauro laipsn\u012f. <\/span>Ja\u0304nis turi beveik 16 met\u0173 <span lang=\"LT\">darbo patirties organizacijose, susidurian\u010diose su savivaldos pl\u0117tros klausimais. Jis dalyvavo keliuose tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su vie\u0161ojo transporto pasiekiamumo skatinimu, \u012fvairi\u0173 geografini\u0173 informacini\u0173 sistem\u0173 k\u016brimu ir su tuo susijusi\u0173 duomen\u0173 taikymu vertinant paslaug\u0173 prieinamum\u0105 ir efektyvesn\u012f sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105.<\/span><\/p>\n<p>.<\/p><\/blockquote>\n<h2 style=\"text-align: justify;\"><span style=\"color: #a52a2a;\"><b><span lang=\"ET\"><span style=\"line-height: 107%;\">Tartu universitetas (Estija)<\/span><\/span><\/b><\/span><\/h2>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"2560\" height=\"1707\" class=\"alignnone wp-image-49\" style=\"width: 147px; height: 98px; float: left; margin: 10px;\" title=\"jaan_masso.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/jaan_masso-scaled.jpg\" alt=\"Jaan Masso\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/jaan_masso-scaled.jpg 2560w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/jaan_masso-300x200.jpg 300w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/jaan_masso-1024x683.jpg 1024w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/jaan_masso-768x512.jpg 768w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/jaan_masso-1536x1024.jpg 1536w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/jaan_masso-2048x1365.jpg 2048w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/jaan_masso-1920x1280.jpg 1920w\" sizes=\"auto, (max-width: 2560px) 100vw, 2560px\"><span style=\"color: #000000;\"><b>Jaan Masso <\/b>yra Ekonomikos modeliavimo katedros ved\u0117jas, Kiekybin\u0117s ekonomikos magistro programos vadovas ir Tartu universiteto (TU) taikomosios ekonometrijos vyresnysis mokslo darbuotojas. Jis taip pat dirbo kviestiniu tyr\u0117ju \u201cEesti Pank\u201d. 2005 m. jis \u012fgijo ekonomikos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f. Jo pagrindin\u0117s tyrim\u0173 sritys yra darbo ekonomika, migracija, tiesiogin\u0117s u\u017esienio investicijos, inovacijos, tarptautin\u0117 prekyba, mokslini\u0173 tyrim\u0173 politika; taipogi jis turi patirties vis\u0173 keturi\u0173 projekto darbo paket\u0173 srityse (darbo j\u0117gos, inovacij\u0173, TUI, prekybos). Jis dalyvavo \u012fvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslini\u0173 tyrim\u0173 projektuose (ES, TDO, OECD, Pasaulio banko). Jo publikacijos yra skelbiamos \u201cComparative Economics\u201d, \u201cEuropean Journal of Industrial Relations\u201d, \u201cEastern European Economics\u201d, \u201cEconomics of Transition\u201d, \u201cServices Industries Journal\u201d, \u201cScottish Journal of Political Economy\u201d, \u201cInternational Business Review\u201d, \u201cReview of World Economics\u201d ir kituose moksliniuose \u017eurnaluose. Jo empiriniuose tyrimuose naudojamas platus skirting\u0173 individuali\u0173 ir \u012fmon\u0117s lygmens duomen\u0173 rinkinys. Vadovaujant Jaan Masso penki doktorantai apgyn\u0117 disertacijas, o \u0161iuo metu jis vadovauja \u0161e\u0161iems doktorantams. Jaan Masso projekte prisid\u0117s analizuojant migracijos srautus ir darbo poliarizacij\u0105 (1 DP), TUI poveik\u012f nelygybei (DP 3), preki\u0173 ir paslaug\u0173 srautus produktyvumui (DP 4) ir vadovaus DP 4 \u012fgyvendinimui.<\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"2560\" height=\"1707\" class=\"alignnone wp-image-50\" style=\"width: 144px; height: 96px; float: left; margin: 10px;\" title=\"tiiu_paas.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/tiiu_paas-scaled.jpg\" alt=\"Tiiu Paas\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/tiiu_paas-scaled.jpg 2560w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/tiiu_paas-300x200.jpg 300w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/tiiu_paas-1024x683.jpg 1024w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/tiiu_paas-768x512.jpg 768w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/tiiu_paas-1536x1024.jpg 1536w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/tiiu_paas-2048x1365.jpg 2048w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/tiiu_paas-1920x1280.jpg 1920w\" sizes=\"auto, (max-width: 2560px) 100vw, 2560px\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span style=\"line-height: 107%;\">Tiiu Paas<\/span><\/b><span style=\"line-height: 107%;\"> dirba ekonometrijos profesore Tartu universitete. Jos naujausia mokslini\u0173 tyrim\u0173 veikla apima \u017emogaus kapitalo skirtum\u0173 tarp keli\u0173 grupi\u0173 \u012fvertinimo, tarptautinio darbo j\u0117gos mobilumo ir po\u017ei\u016brio \u012f imigracij\u0105, regionini\u0173 skirtum\u0173 ir pl\u0117tros temas. 2009 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">m. ji gavo Estijos nacionalin\u0119 socialini\u0173 moksl\u0173 premij\u0105. Vadovaujant Tiiu Paas, apgintos de\u0161imt daktaro disertacij\u0173. Tarp j\u0173 \u2013 E. Tafenau <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">2011 m. <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">geriausia socialini\u0173 moksl\u0173 daktaro disertacija Estijoje paskelbta \u201eRegionin\u0117s politikos gerov\u0117s poveikis sukurto kapitalo modelyje\u201c. <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">Tiiu Paas yra keli\u0173 knyg\u0173 redaktor\u0117, autor\u0117 ir bendraautor\u0117, pvz. knygos \u201cBaltijos j\u016bros regiono ekonomikos modeliavimas\u201d. Tiiu Paas dalyvavo keliuose projektuose Baltijos j\u016bros regiono ir apskritai regionin\u0117s integracijos klausimais, pvz. ES 5-ojo BP projekto \u201cBaltSeaNet\u201d, ES 5-osios programos projekto \u201cBaltijos j\u016bros region ekonomikos modeliavimas\u201d, \u201cINTERREG Central Baltic\u201d. Programos \u201cPlan4<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">BLUE\u201c projekto darbo pakete nagrin\u0117jamas m\u0117lynosios pramon\u0117s vaidmuo Suomijos ir Estijos tarpvalstybin\u0117je veikloje. <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">Jos vaidmuo projekte yra prisid\u0117ti prie darbo j\u0117gos migracijos poveikio (DP 1)<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\"> ir regionin\u0117s integracijos poveikio analiz\u0117s naudojant erdvin\u0119 ekonometrin\u0119 analiz\u0119 (<\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">DP 1, DP 1 ir DP 4).<\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"188\" height=\"125\" class=\"alignnone wp-image-51\" style=\"float: left; width: 141px; height: 94px; margin: 10px;\" title=\"maryna_tverdostup.png\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/maryna_tverdostup.png\" alt=\"Maryna Tverdostup\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">Maryna Tverdostup<\/span><\/span><\/b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\"> apgyn<\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">\u0117 daktaro disertacij\u0105 \u201e\u017dmogi\u0161kojo kapitalo ir darbo rinkos skirtumai\u201c <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">2018 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">m. Tartu universitete ir \u0161iuo metu ten dirba kaip mokslin\u0117 bendradarb\u0117. Ji dirbo Insbruko universitete (Austrija) <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">2016\u20132020<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\"> m. kaip doktorant\u0117 pagal <\/span><\/span><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">SFB F63 Projekt\u0105 \u201cKredito prek\u0117s, paskatos ir elgesys\u201d, o nuo <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">2021 m. \u2013 Vienos tarptautini\u0173 ekonomikos studij<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">\u0173 institute (Viena, Austrija). Jos mokslini\u0173 tyrim\u0173 interesai ir sritys da\u017eniausiai yra susij\u0119 su ly\u010di\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio nelygybe, migracija, taikom\u0105ja mikroekonometrija, eksperimentine ir elgesio ekonomika. <\/span><\/span><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">Maryna Tverdostup paskelb\u0117 mokslines publikacijas \u017eurnaluose \u201cAmerican Economic Journal: Applied Economics\u201d, \u201cInternational Journal of Manpower\u201d, \u201cInternational Journal of Economic Sciences\u201d, \u201cBaltic Journal of Economics\u201d. Maryna turi \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ir patirties taikant \u012fvairias kiekybin<\/span><\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">\u0117<\/span><\/span><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">s empirin\u0117s analiz\u0117s metodus, pvz., mikroekonometrinius metodus, patirt\u012f dirbant su didelio masto individualaus lygio duomen\u0173 rinkiniais (sura\u0161ymo duomenys, PIIAC tyrimas, darbo j\u0117gos tyrimas ir kt.). Jos vaidmuo yra prisid\u0117ti prie <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">DP 1 \u2013 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">darbo j\u0117gos migracijos \u0160iaur\u0117s Baltijos regione ir DP 3 u\u017eduoties d\u0117l u\u017esienio nuosavyb\u0117s poveikio darbo u\u017emokes\u010dio paskirstymui.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"188\" height=\"125\" class=\"alignnone wp-image-53\" style=\"float: left; width: 147px; height: 98px; margin: 10px;\" title=\"liis_roosaar.png\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/liis_roosaar.png\" alt=\"Liis Roosaar\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">Liis Roosaar <\/span><\/span><\/b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">rengia daktaro disertacij\u0105 \u201cDarbuotoj\u0173 mobilumas ir produktyvumas Estijoje\u201d. Ji prisid\u0117s prie DP <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">1 \u2013 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">darbo rinkos poliarizacijos ir DP <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">3 \u2013 <\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\">u\u017esienyje valdom\u0173 \u012fmoni\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio nelygyb\u0117s analiz\u0117s.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p>.<\/p><\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"188\" height=\"125\" class=\"alignnone wp-image-54\" style=\"float: left; width: 144px; height: 96px; margin: 10px;\" title=\"luca_alfieri.png\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/luca_alfieri.png\" alt=\"Luca Alfieri\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">Luca Alfieri <\/span><\/span><\/b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">rengia daktaro disertacij\u0105 tema \u201cMakroekonominis naujien\u0173 siuntimas naudojant did\u017eiuosius duomenis\u201d ir prisid\u0117s prie DP <\/span><\/span><span style=\"line-height: 107%;\">4<\/span><span lang=\"LT\"><span style=\"line-height: 107%;\"> \u2013 prekyba prek\u0117mis ir paslaugomis.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p>.<\/p><\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"188\" height=\"125\" class=\"alignnone wp-image-69\" style=\"width: 135px; height: 90px; margin: 10px; float: left;\" title=\"anastasia_sinitsyna2.png\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/anastasia_sinitsyna2.png\" alt=\"Anastasia Sinitsyna2\"><span style=\"color: #000000;\"><b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">Anastasia Sinitsyna <\/span><\/span><\/b><span lang=\"EN-GB\"><span style=\"line-height: 107%;\">yra Tartu universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokyklos ir Migracijos ir urbanistikos centro jaunesnioji mokslo darbuotoja. Jos mokslini\u0173 tyrim\u0173 interesai apima integracij\u0105 \u012f darbo rink\u0105, taip pat socialin\u0119 ir ekonomin\u0119 imigrant\u0173 integracij\u0105, daugiausia d\u0117mesio skiriant \u0160iaur\u0117s \u0161alims.<\/span><\/span><\/span><\/p>\n<p>\u00a0 .<\/p><\/blockquote>\n<blockquote>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone wp-image-64\" style=\"margin: 10px; float: left;\" title=\"photo_amaresh.jpg\" src=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_amaresh.jpg\" alt=\"Amaresh K. Tiwari\" width=\"119\" height=\"149\" srcset=\"https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_amaresh.jpg 640w, https:\/\/sisu.ut.ee\/wp-content\/uploads\/sites\/491\/photo_amaresh-240x300.jpg 240w\" sizes=\"auto, (max-width: 119px) 100vw, 119px\"><strong><span lang=\"LT\"><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\"><span style=\"color: black;\">Amaresh Tiwari<\/span><\/span><\/span><\/span><\/strong><span lang=\"LT\"><span style=\"background: white;\"><span style=\"line-height: 107%;\"><span style=\"color: black;\"> yra Tartu universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo mokyklos kviestinis mokslo darbuotojas. 2009 m. Mastrichto universitete jis \u012fgijo ekonomikos moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f. Jo mokslini\u0173 tyrim\u0173 sritys apima ekonometrij\u0105, \u012fmoni\u0173 finansus, inovacijas ir socialin\u0119 politik\u0105. Ekonometrijoje jis daugiausia d\u0117mesio skiria endogeninio gydymo poveikio vertinimui netiesiniuose ir trukm\u0117s duomen\u0173 modeliuose bei sukurt\u0173 metod\u0173 taikymui nagrin\u0117jant darbo ekonomikos problemas. \u012emoni\u0173 finans\u0173 ir inovacij\u0173 srityje jis nagrin\u0117ja su MTEP ir inovacin\u0117s veiklos finansavimu susijusius klausimus. Jis, be kita ko, paskelb\u0117 straipsni\u0173 \u017eurnaluose \u201eDe Economist\u201c ir \u201eDICE Report: Journal for Institutional Comparisons\u201c. <strong><span style=\"font-weight: normal;\">Amaresh Tiwari<\/span><\/strong><b> <\/b>dalyvavo \u012fvairiuose ES, Nyderland\u0173 ir Belgijos mokslini\u0173 tyrim\u0173 projektuose. \u0160iuo metu jis atlieka skydini\u0173 duomen\u0173 pusparametrini\u0173 valdymo funkcij\u0173 modeli\u0173 ir \u012fmoni\u0173 inovacij\u0173 bei finansavimo sprendim\u0173 nevienalyti\u0161kumo tyrimus. Jis turi mikroekonomikos, \u017eaidim\u0173 teorijos ir ekonometrijos d\u0117stymo patirties. Jis buvo Tartu universiteto d\u0117stytojas, Lje\u017eo universiteto doktorant\u016bros sta\u017euotojas ir kviestinis mokslininkas Indijos statistikos institute Naujajame Delyje.<\/span><\/span><\/span><\/span><\/p>\n<\/blockquote>\n<h2 style=\"text-align: justify;\"><\/h2>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vilniaus Gedimino technikos universtitetas (Lietuva) Prof. dr. Manuela Tvaronavi\u010dien\u0117 yra tyr\u0117ja, ekonomist\u0117, Vilniaus Gedimino technikos universtiteto profesor\u0117, turinti mokslini\u0173 tyrim\u0173 patirties tvaraus vystymosi, investicij\u0173, inovacij\u0173, verslumo srityse. Ji yra daugyb\u0117s publikacij\u0173 \u0161iomis temomis autor\u0117. Ji yra naujai i\u0161leistos knygos \u201cEnergijos &#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":254,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"class_list":["post-9","page","type-page","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/9","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/wp-json\/wp\/v2\/users\/254"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/9\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":296,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/9\/revisions\/296"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/lift\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}