{"id":477,"date":"2026-05-05T10:21:32","date_gmt":"2026-05-05T07:21:32","guid":{"rendered":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/?page_id=477"},"modified":"2026-06-26T12:54:30","modified_gmt":"2026-06-26T09:54:30","slug":"nbs-in-lithuanian","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/nature-based-solutions-nbs\/nbs-in-lithuanian\/","title":{"rendered":"Nature-Based Solutions in Lithuanian"},"content":{"rendered":"

Gamta gr\u012fsti sprendimai (NBS) eutrofikacijai ma\u017einti<\/p>\n\n\n\n

NBS \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Polderi\u0173 renat\u016bralizacija<\/td>Polderi\u0173 renat\u016bralizacija apima nat\u016bralesni\u0173 hidrologini\u0173 s\u0105lyg\u0173 atk\u016brim\u0105 polderi\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eiuose \u2013 \u017eemose, pylimais atskirtose teritorijose, kuriose vandens re\u017eimas reguliuojamas technin\u0117mis priemon\u0117mis. Priemon\u0117 \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip drena\u017eo sistem\u0173 atk\u016brimas ar modifikavimas, vandentaki\u0173 sujungimas ir pelki\u0173 element\u0173 atk\u016brimas, siekiant u\u017etikrinti nat\u016bralesn\u0119 vandens dinamik\u0105. \u0160ie poky\u010diai padidina vandens kaupimo paj\u0117gum\u0105, padeda suma\u017einti potvyni\u0173 rizik\u0105 ir prisideda prie buveini\u0173 bei biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s atk\u016brimo polderi\u0173 teritorijoje.<\/td><\/tr>
Pusiau nat\u016brali\u0173 piev\u0173 atk\u016brimas ir \u012fk\u016brimas<\/td>Pusiau nat\u016brali\u0173 piev\u0173 atk\u016brimas ir \u012fk\u016brimas apima degraduot\u0173 plot\u0173 atk\u016brim\u0105 arba intensyviai naudojam\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio naudmen\u0173 pertvarkym\u0105 \u012f piev\u0173 ekosistemas su \u012fvairia vietine augalija. Priemon\u0117 \u012fgyvendinama ma\u017einant intensyvi\u0105 \u017eemdirbyst\u0119, \u012frengiant pastovi\u0105 \u017eolyn\u0173 dang\u0105 ir taikant tinkamus ganymo ar \u0161ienavimo re\u017eimus. \u0160ios priemon\u0117s pagerina vandens \u012fsiskverbim\u0105, ma\u017eina dirvo\u017eemio erozij\u0105 ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 nuot\u0117k\u012f bei remia biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, tuo pa\u010diu i\u0161laikant piev\u0173 kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 ekologines funkcijas.<\/td><\/tr>
Juostin\u0117 s\u0117ja pagal reljefo kont\u016brus<\/td>Juostin\u0117 s\u0117ja pagal reljefo kont\u016brus \u2013 tai \u017eem\u0117s \u016bkio metodas, taikomas tada, kai nuolydis yra pernelyg status ar pernelyg ilgas, arba kitais atvejais, kai n\u0117ra alternatyvi\u0173 b\u016bd\u0173 u\u017ekirsti keli\u0105 dirvo\u017eemio erozijai. Taikant \u0161\u012f metod\u0105 glaud\u017eiai pas\u0117tos kult\u016bros augimo metu visi\u0161kai dengia dirvo\u017eem\u012f, pavyzd\u017eiui, \u0161ienas, kvie\u010diai ar kiti smulk\u016bs gr\u016bdai, kei\u010diamos su eil\u0117mis auginamomis kult\u016bromis, tokiomis kaip kukur\u016bzai, sojos pupel\u0117s ar cukriniai runkeliai. \u0160i technika padeda sustabdyti dirvo\u017eemio erozij\u0105, sukuriant nat\u016bralias kli\u016btis, kurios sul\u0117tina pavir\u0161inio nuot\u0117kio greit\u012f, taip suteikiant vandeniui pakankamai laiko \u012fsiskverbti \u012f dirvo\u017eem\u012f ir padedant i\u0161saugoti dirvo\u017eemio tvirtum\u0105.<\/td><\/tr>
Tiesiogin\u0117 s\u0117ja ir minimalus \u017eem\u0117s dirbimas<\/td>Tiesiogin\u0117 s\u0117ja ir minimalus \u017eem\u0117s dirbimas \u2013 tai \u016bkininkavimo praktikos, kuriomis ribojamas arba visi\u0161kai atsisakoma mechaninio dirvo\u017eemio trikdym\u0105 augalininkyst\u0117s metu. Augalai s\u0117jami tiesiai \u012f dirvo\u017eem\u012f, i\u0161laikant derliaus liekanas ar \u017eem\u0117s pavir\u0161i\u0173 dengian\u010dius \u017eolynus. \u0160is metodas padeda i\u0161saugoti dirvo\u017eemio strukt\u016br\u0105, padidinti vandens \u012fsiskverbim\u0105 bei suma\u017einti dirvo\u017eemio erozij\u0105 ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 nuot\u0117k\u012f. I\u0161laikant dirvos dang\u0105 ir suma\u017einant trikdym\u0105, taip pat skatinama dirvo\u017eemio biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 bei gerinamas \u017eem\u0117s \u016bkio dirvo\u017eemi\u0173 atsparumas ir derlingumas ilgalaik\u0117je perspektyvoje.<\/td><\/tr>
Nat\u016bralus vandens surinkimas \/kra\u0161tovaizd\u017eio projektavimas pagal vandens pasiskirstym\u0105 (angl. k. keyline design)<\/td>Nat\u016bralus vandens surinkimas \/kra\u0161tovaizd\u017eio projektavimas pagal vandens pasiskirstym\u0105 \u2013 tai \u017eem\u0117s \u016bkio kra\u0161tovaizd\u017eio planavimas taip, kad krituli\u0173 vanduo b\u016bt\u0173 efektyviau sulaikomas, kaupiamas ir paskirstomas dirvo\u017eemyje bei laukuose. Tai \u012fgyvendinama planuojant \u017eemdirbyst\u0117s schemas ir vandens valdymo elementus pagal nat\u016bralius kra\u0161tovaizd\u017eio kont\u016brus, leid\u017eiant vandeniui sul\u0117t\u0117ti, pasiskirstyti ir \u012fsiskverbti \u012f \u017eem\u0119. \u0160ios praktikos pagerina dirvo\u017eemio dr\u0117gm\u0117s i\u0161laikym\u0105, suma\u017eina pavir\u0161in\u012f nuot\u0117k\u012f ir erozij\u0105 bei padidina \u017eem\u0117s \u016bkio sistem\u0173 atsparum\u0105 sausrai, tuo pa\u010diu prisidedant prie sveikesnio dirvo\u017eemio ir ekosistem\u0173 i\u0161saugojimo.<\/td><\/tr>
S\u0117jomaina (klasikin\u0117 s\u0117jomainos sistema, javai, ank\u0161tiniai, \u0161akniavaisiai)<\/td>S\u0117jomaina \u2013 tai \u017eem\u0117s \u016bkio praktika, kai tame pa\u010diame lauke pagal i\u0161 anksto suplanuot\u0105 daugiamet\u012f cikl\u0105 paeiliui auginami skirtingi augal\u0173 tipai, paprastai kei\u010diant javus, ank\u0161tinius augalus ir \u0161akniavaisius. Ji \u012fgyvendinama kei\u010diant augal\u0173 r\u016b\u0161is skirtingais sezonais ar metais, siekiant subalansuoti maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 naudojim\u0105, pagerinti dirvo\u017eemio strukt\u016br\u0105 ir nutraukti kenk\u0117j\u0173 bei lig\u0173 ciklus. \u0160i praktika didina dirvo\u017eemio derlingum\u0105, ma\u017eina chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 naudojimo poreik\u012f, gerina vandens sulaikym\u0105 ir \u012fsiskverbim\u0105 bei prisideda prie atsparesni\u0173 ir tvaresni\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio sistem\u0173 k\u016brimo.<\/td><\/tr>
Tarpiniai pas\u0117liai<\/td>Tarpiniai pas\u0117liai \u2013 tai \u017eem\u0117s \u016bkio praktika, kai per t\u0105 pat\u012f auginimo sezon\u0105 tame pa\u010diame lauke vienu metu auginamos dvi ar daugiau skirting\u0173 kult\u016br\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Augalai sodinami mi\u0161riais plotais arba atskirais eil\u0117mis, siekiant kuo efektyviau i\u0161naudoti \u0161vies\u0105, vanden\u012f ir dirvo\u017eemio maistines med\u017eiagas. \u0160is metodas padidina i\u0161tekli\u0173 naudojimo efektyvum\u0105, gerina dirvo\u017eemio derlingum\u0105 d\u0117l tarpusavyje papildan\u010di\u0173 augal\u0173 s\u0105veik\u0173 ir padeda suma\u017einti kenk\u0117j\u0173 bei lig\u0173 gr\u0117sm\u0119. Priemon\u0117 taip pat gali padidinti dirvo\u017eemio dang\u0105, suma\u017einti erozij\u0105 ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 nuostolius bei prisid\u0117ti prie atsparesni\u0173 ir \u012fvairesni\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkio sistem\u0173 k\u016brimo.<\/td><\/tr>
\u017daliosios juostos, buferin\u0117s juostos ir gyvatvor\u0117s<\/td>\u017daliosios juostos, buferin\u0117s juostos ir gyvatvor\u0117s \u2013 \u2013 tai augalijos juostos lauko pakra\u0161\u010diuose, palei vandens telkinius ar skirting\u0173 naudmen\u0173 ribas, kurios skirtos pavir\u0161iniam nuot\u0117kiui sulaikyti ir suma\u017einti nuos\u0117d\u0173, maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 bei ter\u0161al\u0173 patekim\u0105 i\u0161 \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117s. \u012erengiant \u017eolinius, kr\u016bm\u0173 ar med\u017ei\u0173 ruo\u017eus tarp dirbam\u0173 lauk\u0173 ir vandens telkini\u0173 l\u0117tinama vandens t\u0117km\u0117, skatinamas infiltravimasis, sulaikomos nuos\u0117dos ir maistin\u0117s med\u017eiagos. \u0160ios ap\u017eeldintos teritorijos sul\u0117tina vandens sraut\u0105, skatina \u012fsiskverbim\u0105 \u012f dirv\u0105 ir sulaiko nuos\u0117das bei ter\u0161alus, kol jie pasiekia vandens telkinius. Be to, kad gerina vandens kokyb\u0119 ir ma\u017eina dirvo\u017eemio erozij\u0105, jos palaiko biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, u\u017etikrina buveini\u0173 jungiamum\u0105 ir prisideda prie \u017eem\u0117s \u016bkio kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 ekologinio funkcionavimo.<\/td><\/tr>
Piev\u0173 i\u0161saugojimas ir tvarus valdymas<\/td>Piev\u0173 i\u0161saugojimas ir tvarus valdymas apima esam\u0173 piev\u0173 ekosistem\u0173 apsaug\u0105 ir j\u0173 tvarkym\u0105 taip, kad b\u016bt\u0173 i\u0161laikytos j\u0173 ekologin\u0117s funkcijos ir produktyvumas ilgalaik\u0117je perspektyvoje. Tai \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip kontroliuojamas ganymas, tinkami pjovimo re\u017eimai, pernelyg intensyvaus ganymo prevencija ir vietin\u0117s augmenijos i\u0161saugojimas. \u0160ios priemon\u0117s padeda i\u0161laikyti dirvo\u017eemio strukt\u016br\u0105 ir derlingum\u0105, gerina vandens \u012fsiskverbim\u0105, ma\u017eina dirvo\u017eemio erozij\u0105 ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 nuot\u0117k\u012f bei remia biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, tuo pa\u010diu i\u0161laikant piev\u0173 kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 ekologines ir produktyvumo funkcijas.<\/td><\/tr>
Sulaikymo tvenkiniai<\/td>Sulaikymo tvenkiniai \u2013 tai specialiai \u012frengti baseinai, skirti nuolatiniam vandens laikymui ir aplinkini\u0173 teritorij\u0173 nuotek\u0173 surinkimui. Jie \u012frengiami sukuriant tvenkin\u012f su nuolatiniu vandens telkiniu, kuris surenka vanden\u012f i\u0161 drena\u017eo sistem\u0173, lauk\u0173, mi\u0161k\u0173 ar urbanizuot\u0173 pavir\u0161i\u0173. Vandeniui likus tvenkinyje, nuos\u0117dos nus\u0117da, o ter\u0161alai sulaikomi prie\u0161 vandeniui palaipsniui i\u0161tekant, i\u0161garuojant ar \u012fsiskverbiant \u012f aplink\u0105.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

NBS mi\u0161ko \u017eem\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Mi\u0161ko atk\u016brimas ir \u012fveisimas<\/td>Mi\u0161ko atk\u016brimas ir \u012fveisimas vykdomas sodinant med\u017eius arba sudarant s\u0105lygas nat\u016braliai mi\u0161ko at\u017eeldinimui nualintose, apleistose arba anks\u010diau i\u0161kirstose \u017eem\u0117se, pageidautina naudojant vietines arba prie vietos s\u0105lyg\u0173 prisitaikiusias r\u016b\u0161is. Taikant \u0161ias priemones tinkamomis ekologin\u0117mis s\u0105lygomis, galima padidinti augmenijos dang\u0105, pagerinti vandens \u012fsiskverbim\u0105 ir dirvo\u017eemio stabilum\u0105, suma\u017einti pavir\u0161inio nuot\u0117kio ir erozijos mast\u0105 bei remti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119, kartu stiprinant mi\u0161k\u0173 ekosistem\u0173 ir kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 ekologines funkcijas.<\/td><\/tr>
Maksimalaus nuotekio reguliavimas komerciniuose mi\u0161kuose<\/td>Maksimalaus nuotekio reguliavimas komerciniuose mi\u0161kuose \u2013 tai nedidelio masto priemon\u0117s, skirtos sul\u0117tinti ir reguliuoti vandens jud\u0117jim\u0105 mi\u0161ko kra\u0161tovaizd\u017eiuose lietaus ar sniego tirpimo metu. Jos \u012frengiamos kaip nedidel\u0117s u\u017etvankos ar kiti sulaikymo \u012frenginiai, sulaikymo baseinai ar modifikuotos drena\u017eo sistemos, i\u0161d\u0117stytos palei mi\u0161ko kelius, griovius ar upelius. \u0160ie \u012frenginiai laikinai sulaiko ir palaipsniui i\u0161leid\u017eia nuot\u0117k\u012f, pad\u0117dami suma\u017einti maksimalaus nuotekio srautus \u017eemupio vandentakiuose. \u0160ios strukt\u016bros sul\u0117tina vandens jud\u0117jim\u0105, jos gali suma\u017einti erozij\u0105, apriboti nuos\u0117d\u0173 perne\u0161im\u0105, pagerinti vandens \u012fsiskverbim\u0105 \u012f dirvo\u017eem\u012f ir prisid\u0117ti prie stabilesni\u0173 hidrologini\u0173 s\u0105lyg\u0173 mi\u0161k\u0173 baseinuose.<\/td><\/tr>
Agromi\u0161kininkyst\u0117<\/td>Agromi\u0161kininkyst\u0117 \u2013 tai \u017eem\u0117s naudojimo sistema, kai med\u017eiai ar kr\u016bmai s\u0105moningai integruojami \u012f pas\u0117li\u0173 ir (ar) gyvulininkyst\u0117s sistemas. Med\u017eiai sodinami laukuose, ganyklose ar j\u0173 pakra\u0161\u010diuose, formuojant daugiafunkcius, mi\u0161rius \u016bkin\u0117s paskirties kra\u0161tovaizd\u017eius. Tokios priemon\u0117s didina dirvo\u017eemio derlingum\u0105, gerina vandens \u012fsiskverbim\u0105, ma\u017eina dirvo\u017eemio erozij\u0105 ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 nuostolius, taip pat sudaro buveines biologinei \u012fvairovei, tuo pa\u010diu i\u0161laikant produktyvius ir atsparius \u017eem\u0117s \u016bkio kra\u0161tovaizd\u017eius.<\/td><\/tr>
Gamti\u0161koji mi\u0161kininkyst\u0117<\/td>Gamti\u0161koji mi\u0161kininkyst\u0117 \u2013 tai bendras terminas, apib\u016bdinantis mi\u0161k\u0173 tvarkymo metodus, kuriais siekiama i\u0161saugoti ir stiprinti nat\u016bralioms mi\u0161ko ekosistemoms b\u016bdingas strukt\u016bras, r\u016b\u0161i\u0173 \u012fvairov\u0119 ir ekologinius procesus. Tai \u012fgyvendinama taikant tokias praktikas kaip mi\u0161ri\u0173 med\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 skatinimas, i\u0161tisinio mi\u0161ko dangos i\u0161laikymas, nat\u016bralaus at\u017eeldinimo skatinimas bei buveini\u0173 med\u017ei\u0173 ir negyvos medienos i\u0161saugojimas. \u0160ios praktikos didina strukt\u016brin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir remia nat\u016brali\u0105 mi\u0161ko dinamik\u0105, pad\u0117damos i\u0161saugoti biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 bei pagerinti tvarkom\u0173 mi\u0161ko kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 ilgalaik\u012f atsparum\u0105 ir ekologin\u012f funkcionavim\u0105.<\/td><\/tr>
Atrankiniai kirtimai<\/td>Atrankiniai kirtimai \u2013 tai mi\u0161k\u0173 tvarkymo praktika, kai mi\u0161ke kertami tik tam tikri med\u017eiai, o lik\u0119 med\u017eiai ir bendra mi\u0161ko strukt\u016bra i\u0161saugomi. Med\u017eiai paprastai atrenkami pagal tokius kriterijus kaip r\u016b\u0161is, dydis, brandumas ar sveikatos b\u016bkl\u0117. \u0160is metodas leid\u017eia ruo\u0161ti medien\u0105, tuo pa\u010diu i\u0161saugant mi\u0161ko dang\u0105, skatinant nat\u016bral\u0173 at\u017eeldinim\u0105 ir i\u0161laikant daugel\u012f mi\u0161ko ekosistemos ekologini\u0173 funkcij\u0173. Lyginant su plynais kirtimais, atrankiniai kirtimai ma\u017eiau trikdo dirvo\u017eem\u012f, buveines ir vandens apytak\u0105 mi\u0161ko baseinuose.<\/td><\/tr>
Nuolatinis mi\u0161ko plot\u0173 i\u0161laikymas be plyn\u0173 kirtim\u0173<\/td>Nuolatinis mi\u0161ko plot\u0173 i\u0161laikymas be plyn\u0173 kirtim\u0173 \u2013 tai mi\u0161k\u0173 tvarkymo metodas, kurio tikslas \u2013 i\u0161laikyti nuolatin\u0119 mi\u0161ko dang\u0105, vengiant visi\u0161ko kirtimo ir skatinant nat\u016bral\u0173 at\u017eeldinim\u0105 po esama med\u017ei\u0173 lajos danga. Med\u017eiai kertami atrankos b\u016bdu arba nedidel\u0117mis grup\u0117mis, i\u0161laikant mi\u0161ri\u0105 ir nevienalyt\u0119 mi\u0161ko strukt\u016br\u0105. \u0160is metodas skatina \u012fvairi\u0173 med\u017ei\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, am\u017eiaus klasi\u0173 ir buveini\u0173 pl\u0117tr\u0105, padeda i\u0161laikyti mi\u0161ko ekosistemos funkcijas ir kartu leid\u017eia nuolat gaminti medien\u0105.<\/td><\/tr>
Nat\u016brali\u0173 mi\u0161ko ekosistem\u0173 apsauga<\/td>Mi\u0161k\u0173 i\u0161saugojimas rei\u0161kia mi\u0161ko ekosistem\u0173 apsaug\u0105 ir ilgalaik\u012f i\u0161saugojim\u0105 siekiant i\u0161laikyti j\u0173 ekologin\u012f vientisum\u0105, biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir gamtines funkcijas. Tai \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip esam\u0173 mi\u0161k\u0173 plot\u0173 apsauga nuo mi\u0161k\u0173 kirtimo ar nykimo, intensyvios mi\u0161k\u0173 tvarkybos ar i\u0161tekli\u0173 gavybos ribojimas bei nat\u016brali\u0173 mi\u0161k\u0173 strukt\u016br\u0173 ir proces\u0173 i\u0161saugojimas. \u0160ios priemon\u0117s padeda i\u0161laikyti buveines, reguliuoti vandens ir dirvo\u017eemio procesus bei i\u0161saugoti mi\u0161k\u0173 kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 ekologines funkcijas.<\/td><\/tr>
Sulaikymo tvenkiniai<\/td>Sulaikymo tvenkiniai \u2013 tai specialiai \u012frengti baseinai, skirti nuolatiniam vandens laikymui ir aplinkini\u0173 teritorij\u0173 nuotek\u0173 surinkimui. Jie \u012frengiami sukuriant tvenkin\u012f su nuolatiniu vandens telkiniu, kuris surenka vanden\u012f i\u0161 drena\u017eo sistem\u0173, lauk\u0173, mi\u0161k\u0173 ar urbanizuot\u0173 pavir\u0161i\u0173. Vandeniui likus tvenkinyje, nuos\u0117dos nus\u0117da, o ter\u0161alai sulaikomi prie\u0161 vandeniui palaipsniui i\u0161tekant, i\u0161garuojant ar \u012fsiskverbiant \u012f aplink\u0105.<\/td><\/tr>
Vandens apsaugos juostos su med\u017eiais<\/td>Vandens apsaugos juostos su med\u017eiais \u2013 tai mi\u0161kinga augmenijos juosta, \u012frengiama arba pri\u017ei\u016brima palei upes, upelius ar kitus vandens telkinius siekiant apsaugoti ir stiprinti vandens bei pakran\u010di\u0173 ekosistemas. Ji sukuriama i\u0161saugant arba sodinant med\u017eius ir kit\u0105 vietin\u0119 augmenij\u0105 palei krantus bei gretimas u\u017eliejamas teritorijas. \u0160ios mi\u0161kingos buferin\u0117s zonos padeda filtruoti nuos\u0117das ir ter\u0161alus i\u0161 pavir\u0161inio nuot\u0117kio, stabilizuoja upi\u0173 krantus, reguliuoja vandens temperat\u016br\u0105 teikdamos pav\u0117s\u012f, taip pat u\u017etikrina buveines ir ekologin\u012f jungiamum\u0105 palei upi\u0173 koridorius.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

NBS j\u016bros ir pakran\u010di\u0173 ekosistemose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Moliusk\u0173 rif\u0173 atk\u016brimas<\/td>Moliusk\u0173 rif\u0173 atk\u016brimas \u2013 tai nukent\u0117jusi\u0173 ar prarast\u0173 nat\u016brali\u0173 moliusk\u0173 kolonij\u0173 atk\u016brimas ar atstatymas arba nauj\u0173 kolonij\u0173 dirbtinis suk\u016brimas, siekiant sustiprinti ir palaikyti tokias funkcijas kaip buveini\u0173 u\u017etikrinimas, vandens filtravimas ir maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaita.<\/td><\/tr>
Dvigeld\u017ei\u0173 moliusk\u0173 akvakult\u016bra<\/td>Dvigeld\u017ei\u0173 moliusk\u0173 akvakult\u016bra \u2013 tai moliusk\u0173, kurie filtruodami fitoplankton\u0105 ir kitas suspensines daleles pa\u0161alina maistines med\u017eiagas i\u0161 vandens sluoksnio, auginimas ir gaudymas. V\u0117liau maistin\u0117s med\u017eiagos i\u0161 j\u016brin\u0117s aplinkos pa\u0161alinamos surenkant biomas\u0119.<\/td><\/tr>
Gyvieji krantai<\/td>Gyvieji krantai \u2013 tai gamta pagr\u012fstos krant\u0173 tvirtinimo priemon\u0117s, kai vietoj kiet\u0173j\u0173 in\u017einerini\u0173 konstrukcij\u0173 naudojami pelkiniai augalai, moliusk\u0173 rifai ar kitos biogenin\u0117s strukt\u016bros. Taip siekiama suma\u017einti erozij\u0105 ir kartu pagerinti buveini\u0173 k\u016brim\u0105, maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 sulaikym\u0105 bei vandens kokyb\u0117s reguliavim\u0105.<\/td><\/tr>
Dumbli\u0173 akvakult\u016bra<\/td>Dumbli\u0173 akvakult\u016bra siekiant pa\u0161alinti i\u0161tirpusias maistines med\u017eiagas i\u0161 vandens sluoksnio, jas \u012ftraukiant \u012f dumbli\u0173 biomas\u0119, ir tolesnis biomas\u0117s nu\u0117mimas, siekiant pa\u0161alinti maistines med\u017eiagas i\u0161 j\u016brin\u0117s aplinkos.<\/td><\/tr>
Pl\u016bduriuojan\u010dios \u0161lapyn\u0117s<\/td>Pl\u016bduriuojan\u010dios \u0161lapyn\u0117s \u2013 tai plaukiojan\u010di\u0173 augmenijos sistem\u0173 diegimas, kuriose augalai ir su jais susijusios mikrob\u0173 bendruomen\u0117s palengvina maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u012fsisavinim\u0105, transformavim\u0105 ir sulaikym\u0105, taip prisidedant prie vandens kokyb\u0117s gerinimo u\u017edarose pakrant\u0117s ir pereinamosiose aplinkose.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

NBS g\u0117lo vandens ir (arba) upi\u0173 ekosistemose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

U\u017eliejam\u0173j\u0173 piev\u0173 (salp\u0173) atk\u016brimas ir tvarkymas<\/td>U\u017eliejam\u0173j\u0173 piev\u0173 (salp\u0173) atk\u016brimas ir tvarkymas apima nat\u016bralaus ry\u0161io tarp upi\u0173 ir j\u0173 potvyni\u0173 lygum\u0173 atk\u016brim\u0105, siekiant atkurti j\u0173 vandens sulaikymo geb\u0117jimus ir ekologines funkcijas. Tai \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip upi\u0173 krantini\u0173 pa\u0161alinimas ar modifikavimas, nat\u016bralios vagos dinamikos atk\u016brimas, \u0161lapyni\u0173 ar tvenkini\u0173 k\u016brimas potvyni\u0173 lygum\u0173 teritorijose bei vietin\u0117s augmenijos ir pakran\u010di\u0173 buveini\u0173 atk\u016brimas. \u0160ios priemon\u0117s leid\u017eia u\u017eliejamoms pievoms kaupti ir palaipsniui i\u0161leisti vanden\u012f didelio srauto metu, tuo pa\u010diu palaikant biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir upi\u0173 kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 ekologin\u012f funkcionavim\u0105.<\/td><\/tr>
Nat\u016bralaus up\u0117s dugno substrato atk\u016brimas<\/td>Nat\u016bralaus up\u0117s dugno substrato atk\u016brimas apima nat\u016bralios nuos\u0117d\u0173 sud\u0117ties ir pasiskirstymo atk\u016brim\u0105 upi\u0173 vagose, kurios buvo pakeistos \u017emogaus veiklos, pavyzd\u017eiui, vag\u0173 reguliavimo, gilinimo ar nuos\u0117d\u0173 sulaikymo u\u017etvankomis, pasekm\u0117mis. Tai \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip nat\u016brali\u0173 nuos\u0117d\u0173 (\u017evyro, sm\u0117lio ar rieduli\u0173) papildymas ar perskirstymas arba dirbtini\u0173 ar sutankint\u0173 substrat\u0173 pa\u0161alinimas, siekiant atkurti nat\u016brali\u0105 nuos\u0117d\u0173 dinamik\u0105. \u0160ie veiksmai padeda atkurti nat\u016bralius vagos procesus ir pagerinti vandens organizm\u0173 buveini\u0173 s\u0105lygas.<\/td><\/tr>
Up\u0117s vingiuotumo atk\u016brimas<\/td>Up\u0117s vingiuotumo atk\u016brimas \u2013 tai up\u0117s atk\u016brimo priemon\u0117, kuria siekiama atkurti nat\u016bralias up\u0117s vagas, kurios anks\u010diau buvo i\u0161tiesintos arba kanalizuotojs. Ji \u012fgyvendinama pertvarkant up\u0117s vag\u0105 taip, kad b\u016bt\u0173 atkurti nat\u016bral\u016bs vingiai ir kilpos; da\u017enai tai daroma kartu su up\u0117s sujungimu su jos u\u017eliejama teritorija ir nat\u016brali\u0173 vagos matmen\u0173 atk\u016brimu. \u0160ios priemon\u0117s padeda atkurti nat\u016bralius srauto modelius, suma\u017einti srauto greit\u012f bei atkurti buveines ir ekologinius procesus up\u0117s koridoriuje.<\/td><\/tr>
Nat\u016bralios up\u0117s t\u0117km\u0117s atk\u016brimas gamtin\u0117mis med\u017eiagomis<\/td>Nat\u016bralios up\u0117s t\u0117km\u0117s atk\u016brimas gamtin\u0117mis med\u017eiagomis \u2013 tai up\u0117s atk\u016brimo priemon\u0117, kurios metu up\u0117s vaga u\u017epildoma nat\u016braliomis med\u017eiagomis, siekiant atkurti strukt\u016brin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir nat\u016bralias hidraulines s\u0105lygas. Ji \u012fgyvendinama \u012f up\u0117s vag\u0105 arba palei up\u0117s vag\u0105 papildant tokiais elementais kaip \u017evyras, rieduliai arba medienos med\u017eiagos, \u012fskaitant r\u0105stus ir \u0161akas. \u0160ios med\u017eiagos sukuria srauto variacijas, stabilizuoja nuos\u0117das ir suformuoja buveines vandens organizmams, taip pad\u0117damos atkurti nat\u016bralius up\u0117s procesus ir ekologines funkcijas.<\/td><\/tr>
Upi\u0173 vientisumo atk\u016brimas<\/td>Upi\u0173 vientisumo atk\u016brimas \u010dia apima nat\u016brali\u0173 hidrologini\u0173 ry\u0161i\u0173 tarp upi\u0173 ir gretim\u0173 vandens telkini\u0173, pavyzd\u017eiui, u\u017eliejam\u0173j\u0173 lygum\u0173 e\u017eer\u0173, \u0161lapyni\u0173, \u0161onini\u0173 kanal\u0173 ar senvagi\u0173, kurie buvo atskirti d\u0117l \u017emogaus veiklos, atk\u016brim\u0105. Tai \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip kli\u016b\u010di\u0173 pa\u0161alinimas, buvusi\u0173 kanal\u0173 atidarymas arba pylim\u0173 modifikavimas, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinti vandens mainai tarp up\u0117s ir aplinkini\u0173 vandens telkini\u0173. \u0160ios priemon\u0117s padeda atkurti nat\u016brali\u0105 srauto dinamik\u0105 ir palaikyti upi\u0173 bei u\u017eliejam\u0173 lygum\u0173 ekosistem\u0173 ekologin\u012f funkcionavim\u0105.<\/td><\/tr>
Nat\u016bralus krant\u0173 tvirtinimas augalija<\/td>Nat\u016bralus krant\u0173 tvirtinimas augalija \u2013 tai upi\u0173 tvarkymo metodas, kuriuo siekiama stabilizuoti upi\u0173 krantus ir suma\u017einti erozij\u0105 pasitelkiant augalus. Jis \u012fgyvendinamas sodinant arba pri\u017ei\u016brint \u017eol\u0119, kr\u016bmus ir med\u017eius palei upi\u0173 krantus, kad j\u0173 \u0161akn\u0173 sistema sutvirtint\u0173 dirvo\u017eem\u012f ir apsaugot\u0173 krant\u0105 nuo erozijos. Augmenija taip pat sul\u0117tina vandens srov\u0119 prie kranto ir padeda i\u0161saugoti nat\u016bralias upi\u0173 krant\u0173 buveines bei ekologinius procesus.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

NBS \u0161lapyn\u0117se<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pelki\u0173 ir \u0161lapyni\u0173 atk\u016brimas<\/td>Pelki\u0173 ir \u0161lapyni\u0173 atk\u016brimas apima nat\u016brali\u0173 hidrologini\u0173 s\u0105lyg\u0173, augmenijos ir ekologini\u0173 funkcij\u0173 atk\u016brim\u0105 nualintose arba nusausintose pelki\u0173 ekosistemose. Tai \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip nat\u016brali\u0173 vandens re\u017eim\u0173 atk\u016brimas, drena\u017eo infrastrukt\u016bros pa\u0161alinimas, vietin\u0117s pelki\u0173 augmenijos atk\u016brimas ir pelki\u0173 sujungimas su up\u0117mis ar u\u017eliejamomis lygumomis. \u0160ie veiksmai padeda atkurti nat\u016bralius vandens kaupimo ir valymo procesus, kartu remdami biologin\u0119 \u012fvairov\u0119 ir pelki\u0173 kra\u0161tovaizd\u017ei\u0173 ekologin\u012f funkcionavim\u0105.<\/td><\/tr>
Dirbtini\u0173 \u0161lapyni\u0173 \u012fk\u016brimas<\/td>Dirbtin\u0117s arba pusiau dirbtin\u0117s \u0161lapyn\u0117s \u2013 tai in\u017einerin\u0117s sistemos, skirtos imituoti nat\u016brali\u0173 \u0161lapyni\u0173 funkcijas. Jos sukurtos formuojant reljef\u0105 ir reguliuojant vandens srautus, siekiant sukurti \u0161lapyni\u0173 s\u0105lygas su vandens augmenija ir dirvo\u017eemiu. \u0160ios sistemos naudojamos nuotek\u0173 valymui, lietaus vandens tvarkymui, vandens sulaikymui ar buveini\u0173 k\u016brimui, tuo pa\u010diu u\u017etikrinant kai kurias ekologines funkcijas, b\u016bdingas nat\u016bralioms \u0161lapyn\u0117ms.<\/td><\/tr>
Pakran\u010di\u0173 drusking\u0173 \u0161lapyni\u0173 ir lag\u016bn\u0173 hidrologinio re\u017eimo atk\u016brimas<\/td>Pakran\u010di\u0173 drusking\u0173 \u0161lapyni\u0173 ir lag\u016bn\u0173 hidrologinio re\u017eimo atk\u016brimas atk\u016brimas apima nat\u016brali\u0173 arba pusiau nat\u016brali\u0173 vandens re\u017eim\u0173 atk\u016brim\u0105 paj\u016brio \u0161lapyni\u0173 tvenkiniuose, kurie buvo pakeisti d\u0117l drena\u017eo, infrastrukt\u016bros arba vandentvarkos poky\u010di\u0173. Tai \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip vandens apykaitos su aplinkin\u0117mis \u0161lapyn\u0117mis ar paj\u016brio vandenimis atk\u016brimas, drena\u017eo \u012frengini\u0173 modifikavimas arba pa\u0161alinimas bei nat\u016bralaus u\u017etvindymo ir vandens lygio dinamikos atk\u016brimas. Tikslas \u2013 atkurti hidrologines s\u0105lygas, kurios palaiko \u0161lapyni\u0173 buveines ir ekologinius procesus drusking\u0173 pelki\u0173 ir pakran\u010di\u0173 tvenkini\u0173 sistemose.<\/td><\/tr>
Pl\u016bduriuojan\u010di\u0173 sal\u0173 \u012frengimas<\/td>Pl\u016bduriuojan\u010di\u0173 sal\u0173 \u012frengimas \u2013 tai dirbtin\u0117s platformos, pl\u016bduriuojan\u010dios vandens telkinio pavir\u0161iuje ir apsodintos vandens augalija. Augal\u0173 \u0161aknys \u012fsiskverbia \u012f vandens sluoksn\u012f, kur s\u0105veikauja su aplinkiniu vandeniu ir sudaro pavir\u0161i\u0173 mikrob\u0173 bendrijoms. \u0160ios sistemos naudojamos vandens kokybei gerinti ir buvein\u0117ms kurti, nes jos palengvina tokius procesus kaip maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u012fsisavinimas, nuos\u0117d\u0173 sulaikymas ir biologinis filtravimas.<\/td><\/tr>
\u0160lapyni\u0173 atk\u016brimas atkuriant g\u0117lo vandens tiekim\u0105<\/td>\u0160lapyni\u0173 atk\u016brimas atkuriant g\u0117lo vandens tiekim\u0105 \u2013 tai pelki\u0173 ar vandens ekosistem\u0173 atk\u016brimo priemon\u0117, kuria siekiama atkurti tinkamas vandens s\u0105lygas vietov\u0117se, kuriose suma\u017e\u0117jo g\u0117lo vandens \u012ftek\u0117jimas arba padid\u0117jo druskingumas. Per naujus ar atvertus kanalus, reguliuojamas pralaidas ar kit\u0105 vandens \u016bkio infrastrukt\u016br\u0105 atkuriami artimi nat\u016braliems g\u0117lo vandens srautai. \u0160is metodas taikomas siekiant atkurti ekologines s\u0105lygas ir i\u0161saugoti buveines pelk\u0117se, lag\u016bnose, pelk\u0117se ar kituose vandens telkiniuose, kuriuose pasikeit\u0117 g\u0117lo vandens prieinamumas.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Gamta gr\u012fsti sprendimai (NBS) eutrofikacijai ma\u017einti NBS \u017eem\u0117s \u016bkio paskirties \u017eem\u0117je Polderi\u0173 renat\u016bralizacija Polderi\u0173 renat\u016bralizacija apima nat\u016bralesni\u0173 hidrologini\u0173 s\u0105lyg\u0173 atk\u016brim\u0105 polderi\u0173 kra\u0161tovaizd\u017eiuose \u2013 \u017eemose, pylimais atskirtose teritorijose, kuriose vandens re\u017eimas reguliuojamas technin\u0117mis priemon\u0117mis. Priemon\u0117 \u012fgyvendinama taikant tokias priemones kaip drena\u017eo …<\/p>\n","protected":false},"author":314,"featured_media":0,"parent":471,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"inline_featured_image":false,"footnotes":""},"class_list":["post-477","page","type-page","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/477","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/users\/314"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=477"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/477\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":538,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/477\/revisions\/538"}],"up":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/471"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sisu.ut.ee\/create-project\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=477"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}